Sportinė veikla – tai nemokamas būdas stiprinti psichinę sveikatą


Daugumai mūsų keli pastarieji metai buvo nelengvi. Pandemija ir su jos plitimo valdymu susiję apribojimai ne vienam sukėlė finansinių nuostolių, sustiprino įvairias baimes ir į gyvenimo kasdienybę įnešė nemažai pozityvias mintis temdančio nerimo.

Daugelis gelbėjosi įvairiais būdais, padedančiais išsklaidyti niūrias mintis ir atsitraukti nuo slegiančių kasdienybės rūpesčių. Taigi, kai kuriems pandemija suteikė marias laiko atnaujinti pamirštą hobį, suremontuoti namus ar netgi išvystyti naujo verslo planą. Kiti leido daugiau laiko naršydami internete: mokėsi naujų disciplinų, žaidė vaizdo žaidimus ar bandė atspėti sporto įvykių baigtį.

Tyrimai rodo neabejotiną sporto naudą psichinei sveikatai

Tiesa, yra žmonių, kurie suprato tai, ką jau seniai įrodė mokslas – sportas yra viena iš geriausių priemonių emocinei būklei gerinti. Juk pasaulyje yra atlikta daugybė kokybiškų tyrimų, atskleidžiančių tiesioginę fizinio aktyvumo įtaką asmens psichinės sveikatos gerovei. Net ir jokių investicijų nereikalaujanti, bet reguliariai atliekama rytinė kūno mankšta gali pakelti nuotaiką, sustiprinti pasitikėjimą savimi ir suteikti motyvacijos veikti. To priežastis yra labai paprasta: sportuojant smegenyse yra aktyviai gaminami tokie hormonai kaip serotoninas, dopaminas ir noradrenalinas. Šie laimės ir malonumo šaltiniais vadinami natūralūs cheminiai junginiai yra atsakingi už gerą psichologinę savijautą bei kovą su stresu, apatija ir depresija. 

Be to, sportuojantis žmogus ramiau miega, gerėja jo atmintis, gražėja kūno formos. O dėl augančios savivertės jam tampa gerokai lengviau megzti socialinius ryšius.

Pasivaikščiojimai gryname ore – tai puikus vaistas nuotaikai pagerinti

 

Žinoma, ne visi mes mėgstame kilnoti kojas ir rankas bei daryti atsispaudimus. Tuomet rekomenduojame – išeikite pasivaikščioti! Vaikščiojimas – tai dar viena finansinių išlaidų nereikalaujanti fizinės ir psichinės sveikatos gerinimo priemonė. Be to, tai yra puiki proga pažinti savo aplinką. Pavyzdžiui, iš slegiančių namų sienų išlindę pasivaikščioti po savo rajoną, jūs galite atrasti vietų apie kurių buvimą net nenutuokėte. Galbūt jūs išvysite jaukiame pavėsyje pastatytą suoliuką, kuriame vasarą smagu skaityti knygas? O gal aptiksite žaliuojančią pievelę, kuri jus įkvėps surengti pikniką su draugais? 

Taip – vaikščiojimas ne tik padeda kovoje su niūriomis mintimis, stiprina imunitetą, bet taip pat gali tapti puikia proga pažinti jus supančią aplinką. 

101 metų sulaukęs maratonininkas – tai įkvepiantis pavyzdys visiems

 

Neseniai Lietuvoje išpopuliarėjęs bėgimas yra dar viena priemonė palaikyti gerą fizinę ir psichinę sveikatą. Nors bėgimu dažniausiai susižavi jaunuoliai, verta atminti, kad bėgti gali bet kokio amžiaus žmonės. Štai vyriausiam Londono maratone 2012 metais dalyvavusiam bėgikui buvo 101 metai! Didžiojoje Britanijoje gyvenantis Faudža Sin (Fauja Singh) tuomet distanciją įveikė per 7 valandas ir 49 minutes.

Bėgimas, kaip ir kiti sportiniai užsiėmimai, neabejotinai gali prisidėti prie dabartinės psichinės sveikatos krizės įveikimo. Tiesa, nors ši veikla nieko nekainuoja, visgi, kiekvienas bėgikas jums patars įsigyti gerus sportinius bėgimo batelius. O jų porų kiekvienais metais pasaulyje yra parduodama daugiau nei vienas milijardas!

 


Leave a Reply

Your email address will not be published.